Kas yra Europos paveldo ženklas?
Europos paveldo ženklas (EPŽ) buvo sukurtas 2011 m. kaip ES iniciatyva. Ja siekiama išnaudoti paveldo vietų potencialą, kad būtų sustiprintas Europos piliečių priklausymo Sąjungai jausmas, taip pat jų nacionalinės ir regioninės įvairovės vertinimas, tarpusavio supratimas ir kultūrų dialogas. Iki šiol šis ženklas suteiktas 48 paveldo vietoms visoje Europoje.
Šis ženklas suteikiamas paveldo vietoms, kurios turi simbolinę europinę vertę ir plėtoja projektą, kuriuo siekiama didinti jų europinę reikšmę. Visų pirma EPŽ paveldo vietomis siekiama didinti informuotumą ir supratimą apie Europos istoriją, visų pirma vykdant švietimo veiklą, ir gerinti prieinamumą skatinant daugiakalbystę ir išnaudojant naujų technologijų ir skaitmeninių priemonių teikiamas galimybes.
Pagal Europos paveldo ženklo iniciatyvą paveldo vietos gali būti paminklai; gamtines, povandenines, archeologines, pramonines ar miesto vietoves; kultūriniai kraštovaizdžiai; atminimo vietos; kultūros vertybėmis ir objektais bei su vieta susijusiu nematerialiuoju paveldu, įskaitant šiuolaikinį paveldą.
EPŽ paveldo vietų tinklas apima daugiau kaip 100 000 Europos istorijos metų, pradedant Krapinos neandertaliečių priešistorine vietove ir muziejumi, kuriame lankytojai gali sužinoti, kaip gyveno pirmosios žmonių bendruomenės Europoje. Be kitų EPŽ vietų, pavyzdžiui, Lisabonos mirties bausmės panaikinimo teisės chartijoje ir visos Europos piknikų memorialiniame parke įtvirtintos pagarbos žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, laisvių, lygybės, solidarumo, piliečių teisių ir teisingumo vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga. Tinklas taip pat apima objektus, kurie tiesiogiai dalyvavo Europos integracijos procese, įskaitant Strasbūro Europos rajoną, Šengeno kaimą ir Mastrichto sutartį.
Europos paveldo ženklas gali būti suteikiamas paveldo vietoms, esančioms Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir dalyvauti EPŽ iniciatyvoje susidomėjo šios valstybės narės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija ir Vokietija. Susipažinkite su EPŽ paveldo vietų žemėlapiu
Europos paveldo ženklas ir skaitmeninės priemonės
Pagrindinis EPŽ iniciatyvos elementas – didinti paveldo vietų matomumą, patrauklumą ir prieinamumą Europos mastu naudojantis skaitmeninių priemonių teikiamomis galimybėmis, o EPŽ paveldo vietos ėmėsi įvairių veiksmų, kad į savo veiklą įtrauktų skaitmenines paveldo vietas. 2020 m. stebėsenos ataskaitoje pateiktais pavyzdžiais daugiausia dėmesio skiriama:
Kolekcijų skaitmeninimas, be kita ko, Koimbros universiteto bendrojoje bibliotekoje ir Aragono karūnos archyve
Sudėtingo paveldo pristatymas naudojant virtualiąją realybę, pavyzdžiui, Karnunto archeologinėje vietovėje ir Kluno abatijoje
Švietimo projektai ir medžiaga, pavyzdžiui, projektas „The Heart of Ancient Athens’ Origins“, Tartu universiteto Europos paveldo istorijų virtualus žemėlapis ir neseniai surengtas internetinis kursas „Fort Cadine’s Back to Europe“. Visi šie veiksmai finansuojami pagal Europos paveldo dienų programą, vykdomą pagal bendrus Europos Komisijos ir Europos Tarybos veiksmus.
Kitas svarbus Europos paveldo ženklo laimėjimas – daugiakalbystės skatinimas internete, be kita ko, pasitelkiant Europos paveldo ženklo vietovių žemėlapį, kurį rengia Miunsteris ir Osnabriukas – Vestfalijos taikos vietovės ir kuris pateikiamas visomis oficialiosiomis veikloje dalyvaujančių valstybių narių kalbomis.
EPŽ veiksmais siekiama toliau išnaudoti galimybes, kurias teikia skaitmeninių priemonių kūrimas per augantį paveldo vietų tinklą.
Prisijungimas prie EPŽ paveldo vietų tinklo
Pirminę paveldo vietų, kurioms gali būti suteiktas Europos paveldo ženklas, atranką organizuoja kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės nacionaliniai koordinatoriai. Galutinė paveldo vietų, kurioms bus suteiktas ženklas, atranka Europos Sąjungos lygmeniu vykdoma kas dvejus metus.
Daugiau informacijos rasite Europos paveldo ženklo interneto svetainėje arba kreipkitės į Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinį direktoratą adresu [email protected].
Daugiau pavyzdžių, kaip skaitmeninėmis technologijomis galima remti ir praturtinti apstatytą paveldą, rasite „Europeanos“ puslapyje apie naująjį europinį bauhauzą.